rožė

rõžė (brus. poжa, l. róža) sf. (2) DŽ, rožė̃ (4) K; R, MŽ, N, Sut 1. SD320, LBŽ bot. dekoratyvinis erškėtinių šeimos lanksvinių pošeimio augalas (Rosa); to augalo žiedas: Laukinė rožė (R. canina) P. Samaninė rožė̃ KII68. Vasarinės ir žieminės rožės Žr. Rožių medis, kelmelis, krūmas R294. Rõžių kvapas KII143. Rožių aliejus ŽŪŽ133. Rožė – grožio ir išdidumo, gėrio ir ištikimybės simbolis, rožė gyvena pasakose ir legendose, poetai skiria jai eiles, apie ją dainuoja dainas, ją vadina gėlių karaliene sp. Žiemai rožės prilenkiamos prie žemės ir pridengiamos eglišakėmis, lapais, pjuvenomis, durpėmis, smėliu MLTEIII106. Pasaulyje egzistuoja apie 10 000 rožių veislių rš. Rožės, arba kultūrinės erškėčių rūšys bei formos, nuo seno yra vieni iš mėgstamiausių dekoratyvinių augalų LFIV117. Aplink auga baltos rožės, kad man gražiau būtų (d.) Šmn. Rõžė graži, bet dygi Gl. Brangiai ta rõžė atsejos LKT115(Up). [Erškėčiai] rõžėmis ir žiedais tampa DP101. Rožėms paržydėjus, nieks nebveiz į erškėtį VP40. Sėjau rožes, sėjau rūtas, sėjau lilijeles, sėjau savo jaunas dienas kaip darže žoleles KlpD31. Su rūtomis, rõžėmis matušės kiemą šlaviau, su lelijelėmis trobelę išdabinau JD1483. Sodykit roželę an tėvulio kapo KrvD158. O nuskytos rožikėlės bus ir vėl apsėtos KlvD118. Kur galva krito, rožė išdygo, kur kraujai tryško, žemčiūgai blizga StnD24. ^ Kaip rožė terp erškėčių LTR. Jauna kaip rožė Rk. Graži [mergaitė] kaip rõžė raudona, meili kaip alkanam duona (d.) Btg. Už balto stalo sėdėjau, raudona rože žydėjau LMD(Sln). O kad aš buvau pas motynėlę, žydėjo roželės ant mano veidelių (buvo raudoni veideliai) JV828. Kas iš tavo, mergele, puikumėlio, kad nežydi roželės veideliuose DvD415. Bernelis gimė mumus kaip rožė ir lelija Mž72. Burna kaip rožìkė KII134. | Svočiute rože, svočiute lelija, dėl ko tavo, dėl ko tavo suknytėlė nauja? Plv. Mergaičiūte mano, rožyčiūte mano, ko eidama krypavai? (d.) Rš. Kai jauna buvau, kaip rožė žydėjau; kai pasenau, pati pro savo akis išlindau (aguona) Nj. ║ prk. apie pasipūtusį, greit įsižeidžiantį žmogų: Palauk, kokia čia rõžė – negali susišnekėti Krš. 2. MitII138, LBŽ bot. piliarožė (Althaea): Rožė didžioji (A. rosea) P. Rožė aptiekinė (A. officinalis) auga drėgnose pievose, krantuose rš. Kosulio rožės (A. officinalis) P. Senoviškos rõžės baltos, pilnavidurės, didelės Plv. 3. bot. vandens lelija (Nymphaea): Irkimės ežeran rõžių Smn. 4. R331, BŽ491, DŽ gėlės žiedo pavidalo papuošalas: Plaukuos rõžė (kaspinas) inrišta Ktk. Įsirišiau kasõs kasnyką didžiausia rože Kp. Katro prisegs rõžę, to ir bus tavo pamergys Pnd. Pajaunių rožės šilkinės, su ilgais kasnykais Trgn. Pajaunio rožė̃ bešokant nukrito Pnd. Net jo batų šniūreliai standžiai užrišti ir sumegzti rožele (mazgu su kilpelėmis) J.Balt. Ažmegzk roželè: ir gražiau, ir atmegzt lengva Sdk. Iš ridikėlių galima išpjaustyti rožytes salotų puošimui rš. ║ gėlės žiedo pavidalo ornamentas: Ant langų nuo šalčio roželės randas J. Mėlyns laivužėlis, rožėms rašytas žėglužėlis JD743. Rõžėm, rõžėm skarelė, labai graži Klt. Juostas audžia rožele Knv. 5. pintinės lankų susikryžiavimo vietos išpynimas: Didelei kašei reikia ir didelės rõžės Ds. Pasleidė rõžė, ir suiro kašelė Ds. Šita pintinė gražesnė, jos rožė iš lazdyno nupinta Užp. To krepšio rõžės gražiai išpintos Jnš. Kurbo rõžė išpyta Pgg. Karbinę su rožele reikia nudirbt Srv. 6. krūminė skiauterė: Palik tą gaidį sū rože veislei – bus vištos dėslesnės Sdb. 7. briedžio, elnio rago išsišakojimas: Jaunojo elnio ragas esti vienšakis ir neturi rožės EncVII781. 8. tokia bulvių veislė: Ankstyvoji rožė – daugiausia mūsų respublikoj auginama ankstyvųjų bulvių veislė rš. 9. R294, DŽ med. liga, pasireiškianti ryškiai ribota raudona dėme odoje, temperatūros pakilimu: Rõžė kokia šlapia Rod. Rožė̃ puolė nuo pašalimo Alks. Apšlubo žmogus – rožė ar kas Ps. Išsigandau, ir įsimetė rõžė į koją Vkš. Šuva puolė – aš niktelėjau, i kilo rožė̃ Rd. Rožė̃ jam buvo šokus burno[je] Krs. Mažai būnant, buvusi rõžė įsimetusi Gršl. Po trijų dienų rõžė į galvą puolė LKT86(Kl). Rožė įsimetė į veidą ir vis tolyn eina Pt. Rožė išejo į žaizdas, greit neišgys Šts. Nuo rõžės reikia ažužadėt Antr. Aš nuo rõžės užkalbdau Grv. Anas moka ažkalbinėt rõžę Aps. Kalbėjo nuog dantų, nuog rõžės Pls. Baltųjų melicų žiedus rūkyti ir, su drobule apsisiautus, kvėpuoti rūkalus: rožei pirmi vaistai Ggr. Virtos pelynos su vandeniu ir medum nuo rožės ir pilvo skausmo LTR(Ant). Prie rožės reikia dėt girnašluostį Kp. Vilną prikaišk kreidos ir aprišk rožę Šts. Rõžės daktarai nepripažįsta Str. Užkalbėjimas nuo rožės sopulingos, kiaurosios arba žaizduotos LTR(Imb). Lekiančioji rõžė po visą kūną mėčiosias Grd. Lekančioji rõžė iš rankos į petį parlėkė Kl. Kaulų rõžė Vkš.

◊ (kieno) kẽlias rõžėmis klótas kam viskas klostosi lengvai, palankiai: Tarsi ten nebūtų sunkumų ir rūpesčių, tarsi ten kelias būtų vien rožėmis klotas! V.Bub.

Marìjos rõžė Sld bot. gudobelė (Crataegus oxyacantha): Matysi, kokią Marijos rožę gavau – žydi kaip nusnigta Trgn.

rýkštinė rõžė bot. japoninis svarainis (Cydonia japonica): Rykštinė rožė tai anksti žydi, ale kad žiedai menki Trgn.

rõžių vainìkas SD320, DK178, Gmž, KII134 rožinis.

šìlo rõžė bot. siauralapė ožrožė (Chamaenerium angustifolium): Šilo rožė visą mišką užgožia Trgn.

širdiẽs (žiemõs) rõžė bot. skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata): Širdies rožė nuo širdies sopės Trgn. Žiemos rožių gerk, ir nebesuks kojų Trgn.

vandeñs rõžė Trgn bot. būdmainis rūgtis (Polygonum amphibium).